![Picture](/uploads/2/5/2/8/25280325/5224936.jpg)
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir Jėzuitų vienuolynas
Stovi Kauno senamiestyje, prie Rotušės aikštės. Vėlyvojo baroko stiliaus. Šalia yra ir Kauno jėzuitų vienuolynas.
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, dvibokštė, su pusapskrite apside. Vidus 3 navų.
Į Rotušės aikštę atgręžtas bažnyčios fasadas profiliuotais karnizais ir laiptuotomis frizų juostomis skaidomas į tris tarpsnius. Vertikalumą ir vidaus erdvės organizavimą atspindi fasadą dalinantys dvibriauniai piliastrai. Centrinę pastato ašį ženklina dvibriauniais piliastrais ir pertrauktu pusapkritiminiu sandriku aprėmintos durys, virš jų, antrame tarpsnyje įkomponuotas aukštas segmentinis langas, puoštas polichromine tapyba ir įrėmintas siaurais dvibriauniais piliastrais. Trečiame tarpsnyje centrinę vertikalę vainikuoja pusapskritiminė niša, apvesta archivoltu su dekoratyviniu raktu. Ant piliastrų kompoziciniais kapiteliais iškeltas trikampis frontonas, kurio timpaną puošia keturlapio formos niša. Galutinai centrinę bažnyčios ašį užbaigia ažūrinis kaltinis kryžius.
Iš šonų bažnyčią rėmina vienuolyno ir gimnazijos pastatai. Seniau statytus, pirmuosius pastatų tarpsnius vertikaliai skaido nuosaikūs piliastrai ir tarp jų išdėstyti aukšti stačiakampiai langai. Antruosius tarpsnius skaido beveik identiški piliastrai ir suporintų, mažesnių nei pirmuosiuose aukštuose, langų eilės.
Stovi Kauno senamiestyje, prie Rotušės aikštės. Vėlyvojo baroko stiliaus. Šalia yra ir Kauno jėzuitų vienuolynas.
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, dvibokštė, su pusapskrite apside. Vidus 3 navų.
Į Rotušės aikštę atgręžtas bažnyčios fasadas profiliuotais karnizais ir laiptuotomis frizų juostomis skaidomas į tris tarpsnius. Vertikalumą ir vidaus erdvės organizavimą atspindi fasadą dalinantys dvibriauniai piliastrai. Centrinę pastato ašį ženklina dvibriauniais piliastrais ir pertrauktu pusapkritiminiu sandriku aprėmintos durys, virš jų, antrame tarpsnyje įkomponuotas aukštas segmentinis langas, puoštas polichromine tapyba ir įrėmintas siaurais dvibriauniais piliastrais. Trečiame tarpsnyje centrinę vertikalę vainikuoja pusapskritiminė niša, apvesta archivoltu su dekoratyviniu raktu. Ant piliastrų kompoziciniais kapiteliais iškeltas trikampis frontonas, kurio timpaną puošia keturlapio formos niša. Galutinai centrinę bažnyčios ašį užbaigia ažūrinis kaltinis kryžius.
Iš šonų bažnyčią rėmina vienuolyno ir gimnazijos pastatai. Seniau statytus, pirmuosius pastatų tarpsnius vertikaliai skaido nuosaikūs piliastrai ir tarp jų išdėstyti aukšti stačiakampiai langai. Antruosius tarpsnius skaido beveik identiški piliastrai ir suporintų, mažesnių nei pirmuosiuose aukštuose, langų eilės.
![Picture](/uploads/2/5/2/8/25280325/859067.jpg)
Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios ir Kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis
Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Ansamblis buvo statytas XVII a. Kamaldulių vienuolynui, prižiūrint meistrams iš Florencijos (Michelangelo Palloni, Joan Merli, Pietro Perti). Vasarą čia vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai.
Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Ansamblis buvo statytas XVII a. Kamaldulių vienuolynui, prižiūrint meistrams iš Florencijos (Michelangelo Palloni, Joan Merli, Pietro Perti). Vasarą čia vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai.
![Picture](/uploads/2/5/2/8/25280325/6311570.jpg)
Kauno Švč. Trejybės bažnyčia (arba Kauno seminarijos bažnyčia)
Stovi Kauno senamiestyje, Rotušės aikštės šiaurės vakariniame kampe. Vėlyvojo renesanso stiliaus, turi ir gotikos bruožų. Šalia yra Kauno kunigų seminarija.
Bažnyčia vėlyvojo renesanso stiliaus (turi ir gotikos bruožų), halinė, su priestatais ir bokštu prie šono. Ant aukšto stogo ir apsidės yra bokšteliai. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Skliautai žvaigždiniai ir kryžminiai. Yra 9 altoriai. Prie bažnyčios šliejasi mūrinis 3 aukštų kunigų seminarijos pastatas ir 2 aukštų mūriniai buvusio vienuolyno centriniai rūmai, sujungti su tarpiniu 2 aukštų korpusu. Ansamblio teritoriją supa aukšta mūro tvora.
Stovi Kauno senamiestyje, Rotušės aikštės šiaurės vakariniame kampe. Vėlyvojo renesanso stiliaus, turi ir gotikos bruožų. Šalia yra Kauno kunigų seminarija.
Bažnyčia vėlyvojo renesanso stiliaus (turi ir gotikos bruožų), halinė, su priestatais ir bokštu prie šono. Ant aukšto stogo ir apsidės yra bokšteliai. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Skliautai žvaigždiniai ir kryžminiai. Yra 9 altoriai. Prie bažnyčios šliejasi mūrinis 3 aukštų kunigų seminarijos pastatas ir 2 aukštų mūriniai buvusio vienuolyno centriniai rūmai, sujungti su tarpiniu 2 aukštų korpusu. Ansamblio teritoriją supa aukšta mūro tvora.
![Picture](/uploads/2/5/2/8/25280325/9923925.jpg)
Šv. Gertrūdos bažnyčia
Stovi Kauno senamiesčio rytuose, Laisvės alėjos gale, nedideliame kieme.
Bažnyčia gotikinė, kvadratinio plano, vienabokštė, su siauresne ir žemesne kvadratine presbiterija.
Stovi Kauno senamiesčio rytuose, Laisvės alėjos gale, nedideliame kieme.
Bažnyčia gotikinė, kvadratinio plano, vienabokštė, su siauresne ir žemesne kvadratine presbiterija.
![Picture](/uploads/2/5/2/8/25280325/5493259.jpg)
Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia
pastatyta 1685m, yra Kaune, Nemuno dešiniajame krante. Nukreipta rytų-vakarų kryptimi. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus (turi ir renesanso bruožų), kryžminio plano, dvibokštė, vienanavė. Navos ir transepto sandūroje yra žemas kupolas. Tarp bokštų ir transepto sparnų yra po vieną uždarą ir žemą koplyčią (pristatytos 1773 m.), abipus aukštos presbiterijos – po vieną zakristiją.
Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis įrašytas į Kultūros paveldo objektų registrą.
Bažnyčioje išlikusios freskos (viso 17), tikriausiai dar iš XVII a. pabaigos, nutapytos dar prieš karmelitų laikotarpį. Jos vaizduoja Kristaus kančią.
pastatyta 1685m, yra Kaune, Nemuno dešiniajame krante. Nukreipta rytų-vakarų kryptimi. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus (turi ir renesanso bruožų), kryžminio plano, dvibokštė, vienanavė. Navos ir transepto sandūroje yra žemas kupolas. Tarp bokštų ir transepto sparnų yra po vieną uždarą ir žemą koplyčią (pristatytos 1773 m.), abipus aukštos presbiterijos – po vieną zakristiją.
Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis įrašytas į Kultūros paveldo objektų registrą.
Bažnyčioje išlikusios freskos (viso 17), tikriausiai dar iš XVII a. pabaigos, nutapytos dar prieš karmelitų laikotarpį. Jos vaizduoja Kristaus kančią.
![Picture](/uploads/2/5/2/8/25280325/4707709.jpg)
Šv. Jurgio kankinio bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas
Viena pirmųjų bažnyčių Kauno senamiestyje. Prie bažnyčios yra Kauno bernardinų vienuolynas.
1468 m. prie pilies pastatyta medinė bažnyčia, skirta mieste įsikūrusiems vienuoliams bernardinams. 1471 m. pradėta statyti mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia. Tiksliai nežinoma, kada ji baigta, bet 1503 m. jau veikė. 1603 m. bažnyčią smarkiai apgadino gaisras, 1656 ir 1659 m. – Maskvos kariuomenė. 1812 m. Napoleono armija bažnyčią pavertė miltų sandėliu. Paskutinį kartą kapitalinis remontas atliktas 1936 m. Po Antrojo pasaulinio karo buvo paversta sandėliu. Sovietmečiu čia buvo P. Mažylio medicinos mokykla.
2005 m. vienuoliai atgavo labai prastos būklės bažnyčią. Prie bažnyčios prisišliejęs mūrinis XVI amžiuje pastatytas vienuolyno pastatas, išlaikęs daug gotikos elementų. Šalia įrengtas Santakos parkas. 2009 m. liepos mėn. pradėti bažnyčios ir vienuolyno rekonstrukcijos darbai.
Aukštas dvišlaitis stogas, didelis tūris, netinkuotos mūro sienos pabrėžia pastato gotikinį pobūdį. Bažnyčia yra trijų navų, penkių travėjų, 1,4 metrų storio sienos paremtos masyviais kontraforsais. Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, karų ir buvo perstatyta.
Viena pirmųjų bažnyčių Kauno senamiestyje. Prie bažnyčios yra Kauno bernardinų vienuolynas.
1468 m. prie pilies pastatyta medinė bažnyčia, skirta mieste įsikūrusiems vienuoliams bernardinams. 1471 m. pradėta statyti mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia. Tiksliai nežinoma, kada ji baigta, bet 1503 m. jau veikė. 1603 m. bažnyčią smarkiai apgadino gaisras, 1656 ir 1659 m. – Maskvos kariuomenė. 1812 m. Napoleono armija bažnyčią pavertė miltų sandėliu. Paskutinį kartą kapitalinis remontas atliktas 1936 m. Po Antrojo pasaulinio karo buvo paversta sandėliu. Sovietmečiu čia buvo P. Mažylio medicinos mokykla.
2005 m. vienuoliai atgavo labai prastos būklės bažnyčią. Prie bažnyčios prisišliejęs mūrinis XVI amžiuje pastatytas vienuolyno pastatas, išlaikęs daug gotikos elementų. Šalia įrengtas Santakos parkas. 2009 m. liepos mėn. pradėti bažnyčios ir vienuolyno rekonstrukcijos darbai.
Aukštas dvišlaitis stogas, didelis tūris, netinkuotos mūro sienos pabrėžia pastato gotikinį pobūdį. Bažnyčia yra trijų navų, penkių travėjų, 1,4 metrų storio sienos paremtos masyviais kontraforsais. Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, karų ir buvo perstatyta.
![Picture](/uploads/2/5/2/8/25280325/9826730.jpg)
Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia
Didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Bažnyčia buvo pastatyta 1932-1940m. Prisikėlimo bažnyčios statybos darbus nutraukė sovietinė okupacija: 1940 m. bažnyčia konfiskuota. 1952 m. vasario 8 d. Stalino potvarkiu bažnyčioje įkurta Radijo gamykla. 1988 m. prasidėjus tautiniam Atgimimui, visuomenė ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. Tais pačiais metais įstiklintas bažnyčios bokštas, sutvirtintos metalinės konstrukcijos. Atstatant projekte padaryta kai kurių pakeitimų. Buvo atsižvelgta į tai, kad atstatyta šventovė turėtų tarnauti ne vien sakraliniams poreikiams, bet ir kultūriniams renginiams. Dėl liturginių apeigų reformos atsisakyta altorių šoninėse navose, centrinio altoriaus mensa patraukta arčiau – tarp pirmųjų ir antrųjų kolonų. Šalia šoninio įėjimo suprojektuotas pandusas ir liftas įvažiuoti ir pasikelti invalidų vežimėliais. Bokštas yra 70 metrų aukščio. Lankytojai gali pakilti ant bažnyčios stogo ir pasigrožėti miesto panorama.
Didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Bažnyčia buvo pastatyta 1932-1940m. Prisikėlimo bažnyčios statybos darbus nutraukė sovietinė okupacija: 1940 m. bažnyčia konfiskuota. 1952 m. vasario 8 d. Stalino potvarkiu bažnyčioje įkurta Radijo gamykla. 1988 m. prasidėjus tautiniam Atgimimui, visuomenė ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. Tais pačiais metais įstiklintas bažnyčios bokštas, sutvirtintos metalinės konstrukcijos. Atstatant projekte padaryta kai kurių pakeitimų. Buvo atsižvelgta į tai, kad atstatyta šventovė turėtų tarnauti ne vien sakraliniams poreikiams, bet ir kultūriniams renginiams. Dėl liturginių apeigų reformos atsisakyta altorių šoninėse navose, centrinio altoriaus mensa patraukta arčiau – tarp pirmųjų ir antrųjų kolonų. Šalia šoninio įėjimo suprojektuotas pandusas ir liftas įvažiuoti ir pasikelti invalidų vežimėliais. Bokštas yra 70 metrų aukščio. Lankytojai gali pakilti ant bažnyčios stogo ir pasigrožėti miesto panorama.