Lietuvos Didžioji kunigaikštystė
Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis. Kryžiuočių kronikose (Vygando Marburgiečio kronikoje) Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. kaip žymi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tvirtovė Kawen (Cawen). Kaunas su savo mūrine pilimi XIV–XVI a. sudarė svarbią pilių grandinės dalį, nusitęsusią palei Nemuną ir skirtą atremti kryžiuočių antpuolius. Pilis ne kartą buvo sugriauta ir vėl atstatyta. 1362 m. pilį gynė kunigaikščio Vaidoto vadovaujama įgula, bet buvo kryžiuočių sugriauta, vėl greitai atstatyta.
1398 m. mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais, tarp jų Ryga ir Karaliaučiumi. 1408 m. vasario 14d. Ldk Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. 1441 m., pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai Perkūno name atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo, kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto, svarba, susiformavo pirmieji mūrinių namų kvartalai. 1473 m. pradėjo veikti pirmoji mokykla, 1500 m. – pinigų kalykla, 1519 m. – viešoji ligoninė, 1530 m. – vaško ir druskos muitinė, 1540 m. – vaistinė. Amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. 1539 m. jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.
XVI–XVIII a. buvo 23 cechai, vieniję apie 36 sričių amatininkus. Miesto planas buvo stačiakampis, vystėsi tik dab. Senamiestyje. Gyveno apie 15 tūkst. žmonių. XVII a. pradžioje, susilpnėjus Lenkijos ir Lietuvos valstybei (ATR) dėl jos karų su kaimyninėmis šalimis, Kauno plėtra sulėtėjo.1655–1661 m. miestą okupavo rusai, 1701–1707 m. švedai. Gyventojus išskynė maro epidemijos, miestas nukentėjo nuo gaisrų. Kauno ekonomika pagyvėjo XVIII a. pabaigoje iškasus Nemuną su Dnepru sujungusį Oginskio kanalą.
1398 m. mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais, tarp jų Ryga ir Karaliaučiumi. 1408 m. vasario 14d. Ldk Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. 1441 m., pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai Perkūno name atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo, kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto, svarba, susiformavo pirmieji mūrinių namų kvartalai. 1473 m. pradėjo veikti pirmoji mokykla, 1500 m. – pinigų kalykla, 1519 m. – viešoji ligoninė, 1530 m. – vaško ir druskos muitinė, 1540 m. – vaistinė. Amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. 1539 m. jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.
XVI–XVIII a. buvo 23 cechai, vieniję apie 36 sričių amatininkus. Miesto planas buvo stačiakampis, vystėsi tik dab. Senamiestyje. Gyveno apie 15 tūkst. žmonių. XVII a. pradžioje, susilpnėjus Lenkijos ir Lietuvos valstybei (ATR) dėl jos karų su kaimyninėmis šalimis, Kauno plėtra sulėtėjo.1655–1661 m. miestą okupavo rusai, 1701–1707 m. švedai. Gyventojus išskynė maro epidemijos, miestas nukentėjo nuo gaisrų. Kauno ekonomika pagyvėjo XVIII a. pabaigoje iškasus Nemuną su Dnepru sujungusį Oginskio kanalą.