Sovietmetis
1940 m. birželio 15 d. Raudonosios armijos tankai užėmė Kauną. Per porą savaičių suimta keli šimtai asmenų, daugiausia visuomenės veikėjų – buvusių organizacijų vadovų ir narių, uždraustų laikraščių redaktorių, žurnalistų, buvusių ministrų, karininkų ir kt.
1941 m. birželio 22 d. Kaune prasidėjo LAF organizuotas sukilimas prieš komunistų valdžią. Sudaryta Laikinoji vyriausybė birželio 23 d. paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Birželio 25 d. į miestą įžengę vokiečiai rado jį išlaisvintą nuo tarybų valdžios, tačiau Lietuvos vyriausybę toleravo tik pusantro mėnesio. Karo metais Vilijampolėje buvo įkurtas getas, o Kaune veikė pavieniai Raudonosios armijos diversantai. 1944 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijos kariuomenė be mūšio pasitraukė iš Kauno. 1941–1944 m. miestas Ostlando sudėtyje buvo kaip atskira Kauno miesto apygarda. 1944 m. rugpjūčio 1 d. Kauną paėmė sovietai – III Baltarusijos fronto 5-oji armija, vadovaujama generolo N. Krylovo.
Po karo tarybiniai okupantai toliau griovė ir naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Buvo sunaikintas pagrindinis šalies valstybingumo simbolis – Karo muziejaus sodelis. 1950 m. uždarytas Kauno universitetas (jo netektį iš dalies kompensavo 5 aukštosios mokyklos). Kaunas prarado nemažą dalį į Vakarus pasitraukusios inteligentijos. Daug žalos padarė gausi karinė įgula, dėl kurios miestas tarybiniais metais buvo uždaras ir nelankomas užsieniečių. Okupantai įvairiomis priemonėmis kovojo su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš tarybų valdžią buvo Romo Kalantos susideginimas 1972 m. miesto sode.
1946 m. prie miesto prijungti Petrašiūnai, Marvelė, Lampėdžiai, 1959 m. Kleboniškis, 1961 m. Palemonas. 1970 m. Kaunas buvo 68-asis SSRS miestas pagal gyventojų skaičių.
Ūkis Sovietmečiu stambiausios miesto įmonės buvo „Pergalė“ (buvęs Tilmansų fabrikas, įkurtas dar 1867 m.), vilnos gamybinis susivienijimas „Drobė“, P. Ziberto šilko kombinatas, Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamykla., mėsos ir pieno kombinatai, konditerijos fabrikas, „Kauno baldai“, „Bangos“ radijo gamykla (nuo 1956 m.).
1960 m. pastatyta Kauno HE.
1941 m. birželio 22 d. Kaune prasidėjo LAF organizuotas sukilimas prieš komunistų valdžią. Sudaryta Laikinoji vyriausybė birželio 23 d. paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Birželio 25 d. į miestą įžengę vokiečiai rado jį išlaisvintą nuo tarybų valdžios, tačiau Lietuvos vyriausybę toleravo tik pusantro mėnesio. Karo metais Vilijampolėje buvo įkurtas getas, o Kaune veikė pavieniai Raudonosios armijos diversantai. 1944 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijos kariuomenė be mūšio pasitraukė iš Kauno. 1941–1944 m. miestas Ostlando sudėtyje buvo kaip atskira Kauno miesto apygarda. 1944 m. rugpjūčio 1 d. Kauną paėmė sovietai – III Baltarusijos fronto 5-oji armija, vadovaujama generolo N. Krylovo.
Po karo tarybiniai okupantai toliau griovė ir naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Buvo sunaikintas pagrindinis šalies valstybingumo simbolis – Karo muziejaus sodelis. 1950 m. uždarytas Kauno universitetas (jo netektį iš dalies kompensavo 5 aukštosios mokyklos). Kaunas prarado nemažą dalį į Vakarus pasitraukusios inteligentijos. Daug žalos padarė gausi karinė įgula, dėl kurios miestas tarybiniais metais buvo uždaras ir nelankomas užsieniečių. Okupantai įvairiomis priemonėmis kovojo su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš tarybų valdžią buvo Romo Kalantos susideginimas 1972 m. miesto sode.
1946 m. prie miesto prijungti Petrašiūnai, Marvelė, Lampėdžiai, 1959 m. Kleboniškis, 1961 m. Palemonas. 1970 m. Kaunas buvo 68-asis SSRS miestas pagal gyventojų skaičių.
Ūkis Sovietmečiu stambiausios miesto įmonės buvo „Pergalė“ (buvęs Tilmansų fabrikas, įkurtas dar 1867 m.), vilnos gamybinis susivienijimas „Drobė“, P. Ziberto šilko kombinatas, Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamykla., mėsos ir pieno kombinatai, konditerijos fabrikas, „Kauno baldai“, „Bangos“ radijo gamykla (nuo 1956 m.).
1960 m. pastatyta Kauno HE.