Tarpukaris
1919 m. prijungta Vilijampolė, Žemieji Šančiai, Žaliakalnio šiaurės rytinis pakraštys, 1931 m. – Aukštoji Panemunė, Aleksotas, Aukštieji Šančiai.
Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Kauno, kaip modernaus miesto, pamatus padėjo 1921–1933m. miestui vadovavęs burmistras Jonas Vileišis. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su centru sujungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. Kaune pradėjo kursuoti pirmieji Lietuvoje autobusai, 1931 m. Žaliakalnyje ir 1935 m. Aleksote ėmė veikti funikulierius.
1928 m. pastatyti teisingumo ministerijos rūmai (dabartinė Kauno filharmonija, architektas E. Frykas), 1929 m. – banko rūmai (architektas M. Songaila), 1936 m. – muziejų kompleksas (architektas V. Dubeneckis), 1938 m. – prekybos, pramonės ir amatų rūmai (dabartinės Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių, Vaikų literatūros skyriai, architektas V. Žemkalnis).
Tarpukario laikotarpiu Kaunas buvo žymiausias mokslo, kultūros, švietimo centras. 1922 m. įsteigtas Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), Meno mokykla (1922 m.), Konservatorija (1933 m.), Aukštieji kūno kultūros kursai (1934 m.), Veterinarijos akademija (1936 m.), kitos mokyklos. Įsteigti Dramos ir Operos teatrai (1925 m. sujungti į Valstybės teatrą), radijas (1926 m.), Karo muziejus (1936 m.), astronomijos observatorija. Mieste veikė 54 poligrafijos įmonės, ėjo daugiau kaip 100 periodinių leidinių. 1939 m. pastatytoje Sporto halėje Lietuvos vyrų krepšinio komanda antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą.
Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Kauno, kaip modernaus miesto, pamatus padėjo 1921–1933m. miestui vadovavęs burmistras Jonas Vileišis. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su centru sujungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. Kaune pradėjo kursuoti pirmieji Lietuvoje autobusai, 1931 m. Žaliakalnyje ir 1935 m. Aleksote ėmė veikti funikulierius.
1928 m. pastatyti teisingumo ministerijos rūmai (dabartinė Kauno filharmonija, architektas E. Frykas), 1929 m. – banko rūmai (architektas M. Songaila), 1936 m. – muziejų kompleksas (architektas V. Dubeneckis), 1938 m. – prekybos, pramonės ir amatų rūmai (dabartinės Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių, Vaikų literatūros skyriai, architektas V. Žemkalnis).
Tarpukario laikotarpiu Kaunas buvo žymiausias mokslo, kultūros, švietimo centras. 1922 m. įsteigtas Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), Meno mokykla (1922 m.), Konservatorija (1933 m.), Aukštieji kūno kultūros kursai (1934 m.), Veterinarijos akademija (1936 m.), kitos mokyklos. Įsteigti Dramos ir Operos teatrai (1925 m. sujungti į Valstybės teatrą), radijas (1926 m.), Karo muziejus (1936 m.), astronomijos observatorija. Mieste veikė 54 poligrafijos įmonės, ėjo daugiau kaip 100 periodinių leidinių. 1939 m. pastatytoje Sporto halėje Lietuvos vyrų krepšinio komanda antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą.